Žaidžiu toliau(2005-11-12)

Rodos man, kad gyvenu
Metų metai be namų.
Be saugaus ir minkšto guolio,
Kur sapnai pikti nepuola;

Be akių, kurias mylėčiau;
Be kalbų, kuriom tikėčiau;
Praeities, kurią branginčiau;
Ateities, dėl ko kankinčiaus;

Be pavasarių vylingų;
Be draugysčių išradingų;
Be jausmų nesumeluotų;
Be dainų nesudainuotų...

Kiek jau metų gyvenu
Be svajonių – be namų?