Pelytes pažaidimas (tik) poezija(2005-11-12)

Pavargau nuo laiko žingsnių,
Pavargau nuo Dievo žvilgsnių...
Pavargau niurzgėt ir pykti,
Vis kažkam kuo neįtikti.

Pavargau mylėt, nekęsti
Ir būties problemą spręsti:
Kam gyventi, kaip kalbėti,
Kur mintis tikrąsias dėti;

Ką ir kaip kuriam meluoti,
Kiek širdies ir meilės duoti,
Kad savaitgalį lietingą
Jausčiaus nors kam reikalinga...

Pavargau mąstyt širdim;
Taikytis vis su savim;
Ir nuo žodžių šių kelių
Pavargau... Kol kas tyliu...