2006-09-30
Iš pasaulio, virstančio kūliais,
Per poeziją - siūlą baltą, -
Meilė atstumia, ieško, vėl siūlos,
Kelią klausimą: Kaltas? Nekaltas?
Kelia skristi ir šliaužioti verčia...
Spaudžia ašarą. Kviečia šypsotis...
Gal ruduo, gal pavasaris kaltas,
Kad užšalo man lūpose žodis?
Kad tavęs bučiniai nesušildo...
Kad išdygo tylėjimo siena...
Tu - čia pat. Bet tavęs pasiilgau.
Bent pažvelk... Gal nebūsiu vėl vienas?..
Per poeziją - siūlą baltą, -
Meilė atstumia, ieško, vėl siūlos,
Kelią klausimą: Kaltas? Nekaltas?
Kelia skristi ir šliaužioti verčia...
Spaudžia ašarą. Kviečia šypsotis...
Gal ruduo, gal pavasaris kaltas,
Kad užšalo man lūpose žodis?
Kad tavęs bučiniai nesušildo...
Kad išdygo tylėjimo siena...
Tu - čia pat. Bet tavęs pasiilgau.
Bent pažvelk... Gal nebūsiu vėl vienas?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą