Tyla ir dulkės (2006-01-06)

Tyla ir dulkės... Griūvantys likimai...

Ir nebūties kaskart daugiau nei esmo...

Pro pilką jausmo nušlifuotą prizmę

Žiūriu ir kontūrų daiktų neatskiriu...

Tiesa ar melas? Skausmas ar paguoda?

Išganymo ar prakeikimo žodis?

Kas vargšę sielą perka? Kas – parduoda?

Jausmai gaivins gyvenimą ar nuodys?

Langai užšalę... Patalai sudrėkę...

Ramybės židinio užkurti nepavyko...

Ir šiapus, ir anapus baimės rėkia...

O praeitį sugraužti laikas tyko...

Tyla ir riksmas... Dulkės ir švara...

Rytoj ir vakar... Visada ir niekad...

Pasaulis sau yra arba nėra...

Gal patys jį susikuriam iš nieko?..