2015 m. vasario 17 d., antradienis

2006-10-02 Ant ledo

Lengvai prie tavo veido priglundu
Ir lyg netyčia plaukus pasileidžiu.
Jie kloja nuotrauką tamsiu šilku.
O ilgesys lig ašarų sužeidžia.

Ir nuotraukos senos tamsiam fone
Lyg šmėsteli – gal šypsena, gal juokas.
Apgaulė ar seniai laukta žinia?
Naktis su mėnuliu virš medžių tuokias.

Kol pilkos akys tirpsta tarp žvaigždžių –
Svaigina paauglystėj gertas vynas...
Nors netikiu sapnais – eilėm tikiu.
Tik vis klaidina širdį protas grynas.

O tam srauniam rutinos Nemune
Šiąnakt vėl užtvanka jausmų sugedo.
Tu suvedžiojai nuotrauka mane

Ir kuo ramiausiai palikai ant ledo...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą