2006-10-02
Ant ledo
Lengvai prie tavo veido priglundu
Ir lyg netyčia plaukus pasileidžiu.
Jie kloja nuotrauką tamsiu šilku.
O ilgesys lig ašarų sužeidžia.
Ir nuotraukos senos tamsiam fone
Lyg šmėsteli – gal šypsena, gal juokas.
Apgaulė ar seniai laukta žinia?
Naktis su mėnuliu virš medžių tuokias.
Kol pilkos akys tirpsta tarp žvaigždžių –
Svaigina paauglystėj gertas vynas...
Nors netikiu sapnais – eilėm tikiu.
Tik vis klaidina širdį protas grynas.
O tam srauniam rutinos Nemune
Šiąnakt vėl užtvanka jausmų sugedo.
Tu suvedžiojai nuotrauka mane
Ir kuo ramiausiai palikai ant ledo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą