......... (2008-04-12)

.Apsimesk, kad šviesu, kad sausa
Ir kad ašarų niekad nebuvo...
„Nekariaukim!“ – šnibždėsiu į ausį.
Gal jau sienos iš žodžių sugriuvo?

Ir meili kaip kačiukas pūkuotas
Tau ant kelių tyliai murkuosiu...
Netikėk, kad viskas parduota,
Kas svarbiausia – už dyką duosiu...

Tu juokiesi, o aš – sau atleidžiu,
Kad tada – negyvenom, tik laukėm.
Ko tyli taip, kaip tyli medžiai?
Nors neaišku, jie tyli ar šaukia...

Apsimesk, kad nelyja, saulėta,
Apsimesk, kad ramu, kad šilta
Ir ištiesk bent ranką kaulėtą
Iš už sienos – paliaubų tiltą...

bet kas(2008-04-03)

Rytdienos ilgesio
Rasa suvilgysiu
Šiandienos būtį...
Mąstyt ar būti?
Paleist? Sugauti?
Praryt? Išspjauti?
Laimę kaip ežį –
Dygią, bet gražią...
Šliaužti ar skristi?
Kautis ar kristi
Nuo priešų rankų...

Ko neužtenka?

Kur pasidėjau
Primirštą širdį?
Tyli jinai...
Nors, viliuosi, dar girdi...

2007-08-05

Pagrok man, muzikante, svaigų tango

(Vien žodis „tango“ skamba taip gražiai).

Gal muzika atvers kelius į dangų?

Nes dienos dunda tarsi garvežiai

Ir tonų dangiškų dvasia negirdi

(Nepastebėjau, gal jau apkurtau?)

Kaip kurmis rausias ilgesys po širdį.

Žiūriu aukštyn, tik nieko nematau.

Įpilk, oficiante, taurę vyno

Kaip kraujas bėgs taurėn spalva sodri.

Gal pavaišint praplikusį kaimyną?

Kad klaustų „Labas. Kaip Tu gyveni?“

Gal pasadoblį dar, garbus maestro¡

(Ir šitas žodis keistas, bet skambus).

Klausyčiausi klarneto ir orkestro,

Kol priartėtų pagaliau dangus.

Pagrok man, muzikante, tango svaigų

Ir vyno, oficiante, dar įpilk.

Kol pagaliau nebus dėl nieko gaila.

Raminkis, ilgesy, širdies negilk...

Derybos (2007-07-21)

Nepastebėjau, kaip išaugau

Svajonių vakarykščių skydą.

Kas nuo gyvenimo apsaugos,

Paslėps pavargus ar paklydus?

Iš ko nukalt rytojaus laimę,

Jei nuvertėjo meilės turtai?

Ateis diena pati savaime.

Žinau, už ką, Likime, purtai.

Tik nežinau, ar pasikeisiu,

Ar tu pakeisi savo vagą.

Atleiski man – aš tau atleisiu.

Tik neguldyk gyvų į grabą.

Paskolink šiandien skydą naują.

Ramybė – užstatas tebūna.

Kol kaupsiu rytdienai kariauną –

Neleisk melagio į tribūną.

Nepastebėjau, kad paleidau

Svajonių skydą vakarykštį.

Tik nemanyk, nenusileidau:

Atgal nesitikiu sugrįžti!

Foxsui8 (2007-07-18)

Koks nuostabus dangus šią naktį...

Nors ir per smėlį... Nors parpuolei...

Nebaigia žiežirba sudegti.

Iš baimės slepiasi drąsuoliai...

Savi ir svetimi – pro šalį...

O mūsų mintys – tarsi pėdos

Takely sulytam sušalę...

Per dieną – greitos, naktį – lėtos.

Kai nulaižytos tiesos tyli,

Dūšia nubrozdinta aprimsta:

Jai jau nerūpi – keiks ar myli,

Kiek siūlys – tūkstantį ar šimtą...

Ne valkata, ne prostitutė –

Nors dieną buvo parsiduota.

Naktis vėl leidžia sielai būti

Laisvai, žvaigždėtai ir sparnuotai...

2007-04-03

Gal rytoj sapnuodamas nubusi...

Kol naktis į atlapus kabinsis,

Mintys plauks visai į naują pusę,

Naują kryptį visai dienai rinksis.

Ir ištirps ledai, nors šaltį rodė

Termometras, vakar pakabintas.

Skleisis gėlės, nors ir būtų gruodis,

O aplink plazdens drugelių šimtas.

Ir nustebęs žvelgsi į minutę,

Lyg lig šiandien būtum buvęs aklas.

Net lietus ryškių spalvų neblukins,

Džiaugsmas švies visas kertes lyg deglas.

Ir atūš gyvenimas kaip vėjas,

Kasdienybės pagaliau neteisi.

Taip netyčia vėl įsimylėjęs

Kelio galą su džiaugsmu nueisi.

2007-04-01

Tirpstantis žvakės vaškas

Vakaro tylą šildo.

Vienas padėtas taškas

Taip netikėtai pravirkdo.

Akys iš vakar žiūri.

Šiandiena – vis dar neaiški.

Neišbranginom, ką turim,

Neiššifravom, ką reiškia

Vienas padėtas taškas.

Versti istoriją naują

Dar nesinori. Vaškas

Šitaip užkaitino kraują.

Tyliai naktis praėjo.

Žvakė staiga pasibaigia.

Vakar kažko reikėjo.

Šiandien - to nebereikia...

2007-03-30

Puslapiai knygos – jausmai ir žodžiai

Metų ranka rašyti...

Gėriau ir gersiu gyvenimą godžiai

Kolei dar akys švyti.

Gersiu pavasario gaivą neramią,

Vasaros troškulį, karštį.

Rudenio lietūs ilgesiu semia,

Širdį nuo speigo peršti...

Taurę lig dugno – nuodus ar vyną? –

Laiko ranka gerklėn verčia...

Kelia varge, o sėkmėj – nuskandina

Meilę – tai saldžią, tai karčią...

Kiek dar lašų mano metų ąsoty

Liko vertų išragauti?

Ir alkana, ir nuo visko jau soti

Noriu ataskaitą gauti.

Puslapiai knygos – braukta ir trinta,

Kol supratai – viskas lieka...

Šiandien klaidingųjų puslapių šimtą

Neišmainyčiau į nieką.

2007-03-30

Šiandien spindi akys tartum rasos,

Spinduliais auksiniais žvilgsnis žaidžia...

Rodos – bėgtum per pasaulį basas,

Ten, kur žiedą naujos dienos skleidžia...

Rodos, pintum spindintį vainiką

Iš minučių, žemėj nugyventų

Ir su meile glostytum kas liko

Iš tikėjimo pasauliu švento...

Šiandien žodžiai liejasi į dainą,

O daina – į vėjo lengvą šokį.

Sveikinu, kas grįžta, kas praeina,

Nebenoriu pamokslaut nei mokyt.

Šitaip viskas paprasta ir aišku,

Vakarykščiai klausimai pradingo.

Noris skelbt visam pasauliui laišku:

Gal minutei, bet esu laiminga¡

2007-01-07

Aš pamečiau kažką, kai saulė leidos,

O pievose žydėjo lubinai...

Girdžiu dar vis žodžius, bet mano veidas –

Šviesa žvaigždžių, užgesusių seniai...

Aš pamečiau kažkur – gal ten, per puotą

Tarp kaukių, pokštų, vyno butelių.

Nuo šiol visa tiesa tokia kampuota.

Dar vieną taurę aš už ją keliu...

Ir pamirštu, kodėl manęs nemyli,

Ko man laiškų nerašo angelai...

Lig šiol matuoju savo taurės gylį.

Pasaulio plotį užmiršau seniai...

Žinau tiktai, kad ten, už lauko durų

Jau tyko mano dūšios slibinai.

Ar stos kas nors už vargšę sielą mūru?

Vargu. Iš baimės slepiasi jinai...

Tu draugas man? Įpilk ir duok užkąsti.

Už tai tave tikrai labai gerbiu.

Prisimeni, kaip tiesą bandėm rasti?

Kokioj skylėj jinai? Dar pilk. Verkiu.

Taurėj pabėgus laimė atsispindi.

Bučiuoju vis apgaunančius lašus.

Įpilk užsimiršimo dar per sprindį

Ir slėpk baltai-juodai pilkus dažus.

Įpilk man meilės, proto ir gražumo.

Įpilk vilties. Kam nerimą pili?

Te paskandintos visos klaidos būna.

Sunkumų bokštai griūva dideli.

Aš pamečiau save, kai saulė leidos

Ir sąžinė vargu ar tai atleis.

Kaip priekaištas man spindi tavo veidas.

Taurėj su apgaulingaisiais lašais...

Piktas rytas (pokalbis su veidrodžiu) 2006-12-13

- Labas rytas!

- Nerytas nelabas…

- Ko raukies?

- Nematai? – Aš šypsaus!

- Kas įkando? Gal sapnas negeras?

- Dink iš čia nesivaipęs daugiau!..

... Po minutės:

- Na kaip? Vis dar pikta?

- Man nepikta. Tik ko kabinies?

- Tai kad akys iš drumzlino stiklo...

Trūksta žvilgsniui šviesos ir ugnies.

- Vėl kimbi?! Tu čia pats gal toks kreivas,

Nuo pat ryto pasaulį kraipai.

- Cha! Juokingas tas pykstantis veidas!

Ir nebaisūs tie žodžių žaibai.

- Dink!!!

- O tu apsisuk ir nueiki!

- Dar parodysiu! Grįšiu... Ate...

Šitaip rytas prasideda... Baigias...

Jei toks rytas – kokia bus diena?

Žaidžiantys žmones 2006-12-03

Šiandien mes – žaidžiantys žmonės:

Savo gyvenimais žaidžiam...

Dėstom loto malonės,

Teisiam viens kitą, atleidžiam...

Vertinam, sveriam, matuojam

Sąžinę, aukštį ir plotį...

Nuopelnus kito skaičiuojam...

Mokomės verkt ir šypsotis...

Žaidžiame meilę ir pyktį...

Šičia – sugriaunam, ten – statom...

Bijom ir likt, ir – palikti...

Rąsto aky nepamatom...

Žaidžiame karą ir taiką,

Taip, kaip vaikai pievoj žaidžia...

Būna – kad kulkos sutaiko...

Būna – kad žodžiai sužeidžia...

Šiandien mes – žaidžiantys žmonės...

Proto ir jausmo žaidimas...

Scenoj – gyvenimo skonis.

Prieky – mirtis. Už – gimimas...

2006-11-24

Vardan rytojaus – šiandiena parduota,

O dvasiai alkstant – pamaitintas kūnas...

Bet ilgisi kažko dvasia sparnuota,

Nedžiugina blizgučiai nei karūnos...

Prikaltume lengvai Dievus prie kryžių

Vien mestelėję frazę: „Gal tu girtas?“

Kai ryšio priemonės apsaugoja nuo ryšių

Su sąžine – negelbės žodžių flirtas...

2006-10-02 Ant ledo

Lengvai prie tavo veido priglundu

Ir lyg netyčia plaukus pasileidžiu.

Jie kloja nuotrauką tamsiu šilku.

O ilgesys lig ašarų sužeidžia.

Ir nuotraukos senos tamsiam fone

Lyg šmėsteli – gal šypsena, gal juokas.

Apgaulė ar seniai laukta žinia?

Naktis su mėnuliu virš medžių tuokias.

Kol pilkos akys tirpsta tarp žvaigždžių –

Svaigina paauglystėj gertas vynas...

Nors netikiu sapnais – eilėm tikiu.

Tik vis klaidina širdį protas grynas.

O tam srauniam rutinos Nemune

Šiąnakt vėl užtvanka jausmų sugedo.

Tu suvedžiojai nuotrauka mane

Ir kuo ramiausiai palikai ant ledo...

2006-09-30

Iš pasaulio, virstančio kūliais,
Per poeziją - siūlą baltą, -
Meilė atstumia, ieško, vėl siūlos,
Kelią klausimą: Kaltas? Nekaltas?

Kelia skristi ir šliaužioti verčia...
Spaudžia ašarą. Kviečia šypsotis...
Gal ruduo, gal pavasaris kaltas,
Kad užšalo man lūpose žodis?

Kad tavęs bučiniai nesušildo...
Kad išdygo tylėjimo siena...
Tu - čia pat. Bet tavęs pasiilgau.
Bent pažvelk... Gal nebūsiu vėl vienas?..

2006-09-17

Kažkur, anapus Baltijos,

Kur kronų – tarsi šieno,-

Mintim aš kartais valkiojuos,

Lyg trūktų tiktai vieno

Gal cento, gal skatiko

Taupyklėn mūsų meilės.

Kantrybės nebeliko.

Rudens naktis ir eilės –

Vinis į laimės karstą.

Mėnulis dykaduonis

Lengvai po beržą karstos,

Sau nardo, tartum ruonis

Ir tyčiojas laimingas

Iš tuščio guolio šalto.

Negaili išdavikas

Nei kalto, nei nekalto.

Tik šypsosi ir tyli,

Akim žvaigždėtom marksto.

Nei keikia ką, nei myli,

Nei džiaugiasi, nei vargsta.

O ten, anapus jūros

Žinutės kelią randa.

Laukimo dienos niūrios

Sudūžta kaip į krantą.

Jausmų kampus aptašė

Gal jūra, gal - laukimas.

Parsidavėm už grašį.

Nekaltas joks likimas.

2006-09-10

Naktį sapnuojasi eilės:

Trūksta gal vyno, gal – meilės.

Ribos tarp proto ir jausmo

Kupinos baimės ir džiaugsmo.

Rudenį kalbinu lietų,

Gal dar yra laisvų vietų

Rojun ekspres ar iš lėto,

Taip, kad mažiausiai skaudėtų.

Išskrenda paukščiai – ir šalta.

Žodžių nušiurusį paltą

Trumpos žinutės aplopo.

Erdvę tarp gero ir blogo

Pildo intrigos kasdienės.

Kviečia kažkas vakarienės.

Gal senas priešas ar draugas

Užanty akmenį saugo?

Norai prigęsta iš lėto.

Šitiek nekęsta, mylėta.

Bet nesvarbu tampa šiąnakt

Tai, ko nebuvo. Labanakt!

2006-09-08

Yra ir nėra... Tavo akys ir lūpos

Kažkur atminties futliare, tarp veidų.

Kaip nuotraukos senos – vaikystė išblukus.

Išmėtytas pėdas nuo žemės renku

Ir dėstau takelį iš žodžių į tylą.

Iš visko – į niekur, iš buvo – į bus.

Seni SMS‘ai į vakar panyra.

Ir juokias, ir verkia rudenis dangus

Iš mano iliuzijų, tavo kantrybės,

Iš mūsų silpnumo, kai reikia tiesos.

Nors glostau mintis, bet jos spardo ir gnybia,

Kai ieškau patamsy žvaigždžių ir šviesos.

Ir mintys – kometos – tarp žodžių nuklydę

Blyksniu tavo veidą minutei nušvies.

Kas gera, kas bloga – nakty susilydę.

Ne veido ieškojau. Ieškojau peties.

2006-08-29

Aš neturiu stiprių sparnų.

Į dangų nepakilsiu niekad.

Tik vis per ašmenis einu.

Spygliai pade įstrigę lieka.

Ir vis mažiau šviesos kely.

Nors vis mažiau tamsių kertelių.

Sunku atskirt: arti, toli.

Kaip plaukus vėjas laimę velia.

Nors neturiu aštrios uoslės –

Iš tolo ateitį užuodžiu.

Kol praeities vaizdai tylės –

Šauks dabartim pavirtę žodžiai.

Susipynė (2006-07-13)

Susipynė vakar, šiandien...

Jų nespausk...

Dienos lekia, metai skrenda...

Ko paklaust?

Kol gedėjai – saulė kilo

Virš kalnų...

Kol džiaugeis – beržai nusvilo

Lig šaknų...

Ir sudilo vargšai žodžiai

Netarti...

O veidai šmėžuos nuobodžiai

Vis kiti...

Pamiršta svajonė merdi

Tarp veidų...

Graužia nerimas jau šerdį.

Kas gi tu?

Kas iškrito? Kas išslydo

Pakely?

Kur širdies dalis paklydo?

Tie keli

Užsilikę brangūs bruožai

Be prasmės

Gers ramybės taurę godžiai...

Pralaimės...

Likę žodžiai susipynė

Su vaizdu.

Čia – namai, čia – aš, Tėvynė.

Kurgi Tu?

Karjera (2006-07-13)

Lipa kvailys į debesį...
Šaipos ant žemės likę.
Žiūri protingi, stebisi,
Kvailio nelaimės tikisi...

Rodos, nerūpi turtai,
Netgi šlovė netraukia...
O išsižioję mulkiai
Stebi, išganymo laukia...

Varnos į ausi kranksi:
"Kaip tu aukštai iškilęs!
Sakalą tuoj pralenksi.."
Klauso kvailys pritilęs.

Lėtina žingsnį, žvalgos,
Miniai iš aukšto spjauna.
Tik nepamato, kad rankos
Šaką iš lėto pjauna...

Pūsteli permainų vėjas,
Nubloškia šaką gūsis...
Riečias iš skausmo lipėjas.
Ima ne pūstis, bet plūstis.

Trina rankas kaimynai,
Džiaugiasi reginiu akys...
O po medžiu - kautynės:
Stumdos kvailiai patrakę.

Tinginiui širdį glosto:
Aišku, kad dirbt neverta...
O tie, kurie siekia sosto
Naują jau šaką kerta...

Tau, mano mažas žmogau,
Didelė saulė šviečia.
Ir nesakyk "Pavargau",
Dar pakeliauti kviečia
Žodžiai, vaizdai ir skaičiai...
Knygos, draugai, žaidimai...
Spindi vaikystė skaisčiai
Ryto kelių atradimais...

Laikas

Laikas skubėti...
Laikas palaukti...
Laikas pažaisti...
Laikas suaugti...
Laikas klausyti.
Laikas prabilti.
O prakalbėjus -
Laikas nutilti.
Mokytis laikas,
Stengtis ir dirbti...
O gal kažkam
Laikas dviratį pirkti?
Rudenio lietui...
Žiemai speiguotai...
Žiedui pavasario...
Vasaros puotai...
Laikas - išeiti...
Laikas - sugrįžti...
Niekaip nesiseka
Laiko pririšti
Ir sustabdyti
Akimirką trumpą.
Gera ar bloga -
Amžiais netrunka.
Laikas - nuliūsti.
Laikas - vėl juoktis.
Naktį lakštingaloms
Soduose suokti...
Kiek paliūdėjus
Vėl džiaugtis laikas.
Didelis būtum
Ar mažas vaikas.
...
Vis dar - ne laikas,
Ar - jau po laiko?
Jei ko ir trūksta,
Tai - tiktai saiko.

Ketvirtokams (2006-05-27)

Viskas... Užaugo sparnai

Ir nori nenori – teks kilti.

Gal dar netoli, neaukštai,

Bet skrydį tuoj spėsit pamilti.

Lapais klevų nugeltęs,

Snaigių grožiu nubalęs,

Džiaugsmo ir liūdesio geltas -

Trumpas vaikystės kelias.

Imkit svajonę į ranką,

Dėkit gerumą į širdį!

Lieka vaikystės krantas

Skrydžiui tvirčiau atsispirti.

Klausos pritilę sienos

Jūsų širdžių plakimo.

Nors išeini, bet dienos

Lieka prisiminimuos.

2006-05-29

Svajonių, kylančių į saulę,

Draugų, kad atsiremt galėtum,

Ramybės neramiam pasauly

Ir vasaros džiaugsmų gėlėtų.

Vilties, darbų, kūrybos grožio

Ir vaikiškai linksmų žaidimų.

Augink širdy gerumo rožę,

O pykčio lai širdis nežino.

Atsisveikinimas su draugu (2006-05-11)

-          Labas!

-          Sudie...

-          Dar pabūk.

-          Negaliu...

-          Grįši?

-          Žiūrėsiu,

Jei liks dar kelių.

Iš šiandien - į vakar,

Iš buvo – į bus...

Voratinklis plonas –

Takelis trapus...

-          Lauksiu...

-          Nelauk...

-          Palydėsiu...

-          Neverta...

Vyno perdaug

Ar per maža išgerta?..

-          Man nepatinka,

Kad nežadi nieko...

-          Minios aplinkui

Žadėję palieka...

-          Bent pabandyk...

-          Nežinau, ar tesėsiu.

Pjausiu rytoj naują derlių,

Ar sėsiu...

-          Tai neišeik...

-          Neišeičiau, bet neša

Mintys tolyn

Vakarykštį miražą...

2006-05-29

Šiandien, „Sudie“ ištarę,

Tyliai duris užverkit

Ir prisiminkit, kas gera.

Dėl to, kas bloga – neverkit.

Eikit tolyn laimingi,

Draugiški, žavūs, drąsūs.

Tegul darbuos nesitingi,

Tegul nuplauna rasos

Viską, kas buvo liūdna.

Džiaugsmas su baime žaidžia.

Naujas kelionės etapas

Puslapį naują skleidžia.

 (2006-05-03)

Šiandien prisiglausiu

Meiliai ir paklausiu:

Kaip išeina meilė?

Kur pareisi tu?

Telefono ryšiais

Praeitin sugrįšiu

Ir virs seno Vilniaus

Mintys suks ratus...

Šiandien pavartysiu

Nuotraukų albumą

Ir nupūsiu dulkes,

Dengiančias datas...

Ar svarbu, kas buvo,

Jei daugiau nebūna?

O dabar iš vakar

Pasiliko kas?

Klausimai tie patys,

Tik kitais maršrutais

Atsakus vežioja

Mano traukiniai...

Kur kaselės plonos?

Leidžias parašiutais

Vaikiškos svajonės,

Pamirštos seniai...

Šiandien prisiglausiu

Prie vilties. Kaip vakar.

Ir tyloj nurysiu

Kylančius žodžius...

Tegul mintys tyliai

Metų upėm teka.

Angele vaikystės,

Saugok vėl sapnus!

Faktas (2006-05-01)

Įspūdingas ėjimas žengtas.

Tik ne pirmas... Gal – šimtas penktas

Pasaulėlio kūrybos aktas...

Nepavykęs... Kaip visada... Faktas...

Vėl tarp nuolaužų paduriu koją

Ir skeveldras iš naujo dėlioju...

Kur žmogaus išlikimo raktas?

Tik jame? Nepatvirtintas faktas...

Įsitikinau tūkstantį kartų,

Kad tikėti stebuklais - neverta.

Bet mintis – naujo būvio ekstraktas.

Keistas, bet pasitvirtinęs faktas...

Svaigstam... (2006-04-30)

Svaigstam nuo meilės moteriai, vynui,

Keršto troškimo broliui, kaimynui,

Greičio fanatiko „kaifo“, lošimų,

Meno kūrėjų ugnies ir žaidimų...

Klimpstam tarp formulių, išvadų, ryšių,

Lovio politikos... Sektų ir kryžių...

Karo žaidimų... Nuo dietų ir grožio,

Manijos sekso su vyru ar ožiu...

Kraujo... Poezijos... Knygų... Idėjų...

Būsimo rojaus... Rudens orchidėjų...

Jūros beribės, viršūnių ir skardžių...

Laiptų karjeros... Gerbėjų bevardžių...

Viskio, aguonų, „disco“, „metalo“,

Bokso, krepšinio... Padengto stalo...

Noro kankinti... Noro kentėti...

Pjaustytis venas... „Chate“ „sėdėti“...

Nuo horoskopų, ateivių, šamanų,

Automobilių, turtų ir Bahamų...

Skaičių, vaizdų, sapno vingių ir datų...

Svaigulio jūrai ribų nesimato.

Apsvaigimas (2006-04-30)

Lauko aguonos pievoje tviska.

Laukiau tik duonos. Pasiūlė viskio.

Rytas (gal vakaras, - šiandien neaišku)

Meilės atsižada kvepiančiu laišku.

Šoka aguonos pievoje basos.

Nereikia duonos. Vynas – kaip rasos...

Svaigsta galva, mintys žodžiuose pinas...

Tyla kalba... Išsisėmė žaidimas...

Kojos apgirtę kūno nelaiko.

Žodžiai į širdį tiesiai pataiko.

Ir išsisklaido džiaugsmas kaip vynas.

Grįžtu iš sapno. O laukas – plynas...

Visos aguonos tyliai nuvyto.

Ieškau ne duonos... Ieškau to ryto.

Kad sugrąžinčiau kvepiantį laišką.

Tik ar dar bus kas nors tikra ir aišku?  

Ėjimas į brandą (2006-04-17)

Ei, grąžinkit sapną,

Reikia idealo,

Kad idėją aklą

Vestų iki galo.

Vaikiškas naivumas

Vis dar nesugrįžo.

Niršta išdidumas,

Gulas vietoj kryžium.

Akys atsimerkę

Kur nereikia žiūri,

Mirksi ir neverkia.

Ašarų neturi.

Ei, grąžinkit tiesą,

Meilės idealą.

Reik tikėt, kad šviesą

Rasiu palei galą...

Atsibodo: (2006-04-19)

Terorizmo aktai Izraely,

Antarktidos tirpstantys ledynai...

Valkatų veidai sodriai pamėlę

Ir teatrų žvilgantys sietynai...

Dogmos, sektos, etiketas, srovės,

Faktai ir jausmai niekuo negrįsti,

Seimo rietenos, spaudos atstovai,

Klausimai, kiek dar žemyn teks kristi...

Mokymai gyventi, ką kalbėti,

Bedarbystė, konkurentų eibės.

Nebrendylų noras sužibėti,

Pusdienio žvaigždžių, dievukų aibės...

Tempas... Terminai... Tarifai... Trafaretai...

Deklaracijos. Diplomų kainos...

Filosofai... Nykstantys poetai...

Akcijos ir pop‘sas... Ledi „fainos“...

Dietos, bioritmai, horoskopai,

Intraveniniai narkotikai ir ūkiai,

Misijos, jaunimo autostopai,

Atminimų klestintys kolūkiai...

Muilo operų realijos ir dramos,

Sociologų šiurpinantys skaičiai,

Eutanazijos, abortai ir reklamos,

Pornografijos skandalai, porno saitai...

Euro fondai, sąjungos struktūros,

Uspaskicho eros verslo vokas...

...Televizorius išjungtas, bet per sienas

Kiaurai prasiskverbia šitas dvokas.

Mano pasaulis (2006-04-17)

Kapsi minutės į delną,

Pamirštos dienos merdi.

Žemei paliksiu pelną.

Kam atiduoti šerdį?

Mano vienatvės kelias –

Taškas iš paukščio skrydžio.

Pinasi kojos. Kelia.

Plunksną nešu ar kryžių?

Ten, už stiklinės sienos

Blaškos pilki praeiviai.

Glaudžias minioj po vieną,

Slepias nuo savęs naiviai.

Sukas gimimai, mirtys,

Žodžiai ramybę skaldo.

Kūno jėga ar mintys

Mano pasaulį valdo?

(2006-04-16)

Tobulai netobulas pasauli,

Savo norų niekaip nepažįsti,

Suviliotas blizgesio apgaulės

Žodžių pinklėse lengvai paklysti.

Tobulai netobulą likimą

Sugalvoję savo dėsniais pildom.

Baime dangstom nieko neveikimą,

Sąžinę per pranašus nutildom.

Tobulai netobulas tiesas

Renkam pagal madą, pagal grožį,

Žodžiais glaistom tuštumas, spragas

Ir už savo kaltę baudžiam ožį.

Tobulo netobulumo liūną

Bristi tenka, klystant tobulai....

Pikta (2006-04-06)

Nūdien tu man būsi „Na ir kas“.

Šauksi, rėksi, spjaudysies ar juoksies.

Negalvok, kad tiesiu tau rankas

Ar, kad ant peties parimęs guosies.

Šiandien aš pikta. Gal ant tavęs?

Gal ant savo vaikiškų troškimų?

Viskas šiandien bus man „na ir kas“.

Girsi, peiksi, keiksi net užkimęs.

Nutilk (2006-04-06)

Nutilk! Kalbėsiu už tave.

Kodėl? Tylėti nusibodo.

Pasmaugė spengianti tyla.

Ei, kaliny, apleistas proto

Tylėk. Kalbėjai už mane

Kai neprašiau. Ko dar tu lauki?

Renkiesi daiktus arba ne

Ir kuo greičiau į kampą mauki.

Nepastebėjai? Kelią tau daviau,

Nes su kvailiais derėt nemėgstu.

Suklydau. Kvailį lupk smarkiau

Ar niekink, kad iš pykčio dvėstų.

Smėlio pėdos (2006-04-05)

Smėlio pėdom mano dienos eina.

Naktimis renku smiltis į delną.

Kas padės atspėt minutės kainą,

Kai skaičiuosiu nuostolius ar pelną?

Kaip praeit be siūlo labirintą

Tarp jausmų, taisyklių, hipotezių,

Nesuskilus į dalelių šimtą?

Neatmetus pamatinių tezių?

Skrenda naktys klykiančiom žuvėdrom,

Susisukę gūžtą akmeninę,

Nesibijo lenktyniaut su vėtrom.

Gal žaibai ir vėtra – jų gimtinė?

Smėlio pėdos klausimais subyra

Virš dienos beribių vandenų...

Brangų atsaką - bežodę tylą,

Paauksuotais rėmais kabinu...

Minčių kratinys (2006-04-02)

Mano laikrodis vakar sustojo.

Tas, kur rodė kelius į rytojų...

Gaila, kad išsidraikė iš lėto

Pakeleiviai jausmų numylėtų...

Kasdienybės lašų stebuklingų

Pasiilgau labai. Kur jie dingo?

Įprastumo miražo ilgiuosi.

Paprastumo bežodžio... Paguosi?

Susitikim kažkur, bent per klaidą,

Nors nei sau, nei kitam neatleidom.

Nenuteiskim savęs už silpnumą.

Apsimeskim, kad bus (nors nebūna)...

Prasilenkim be tikslo ir baimės...

Susisemkim nors likučius laimės.

Man neskauda. Man tiktai keista,

Kad sugrįžta vis tai, kas praleista...

Visos pamokos, dar neišmoktos,

Nepraslysta pro laiką nuvogtos...

Bet keisčiausia, kad tau tai nekeista.

...Eisiu mokytis tai, kas praleista...

Neįvykęs stebuklas (2006-03-24)

Šiandien ėmė ir pritrūko

Vieno mažo stebukliuko...

Vieno žodžio ar žaidimo...

Gal – švelnaus prisilietimo...

Sutapimo netikėto...

Atradimo nežadėto...

Tiek nedaug, atrodo laukta...

Šitaip garsiai, regis, šaukta...

Ko stebuklas neįvyksta?

Gal dangus ar žemė pyksta?

Gal pamiršo? Gal praėjo?

Ko užsukti patingėjo?..

Gal skambutis pasiklydo?

Gal žinutės neišvydau?

Taip nebūdavo... Net keista,

Kas paleista? Kas praleista?

Jau matau, kad laukt užtenka...

Išeinu, paleidus ranką...

Bet jei kartais pastebėsit

Čia stebuklą – rėžkit tiesiai:

Ji nuėjo... Vykis drąsiai,

Dar kažkur už kampo rasi.

(2006-02-22)

Nežinau, ką šiandien tu žinai,

Užmiršau, ką užvakar žinojau...

Patyrimas kinta amžinai.

Tiesos faktų jūroj ribuliuoja...

Kol renku tiesiausią iš tiesų,

Apsigaunu atspindį pamačius.

Atsimerkiu, bet vis tiek šviesu

Ir draugu pakrikštiju gyvatę...

 (2006-03-23)

Klausiu: verta ar neverta

Patylėt?

Atsistot ramiai prie vartų

Ir žiūrėt

Kaip kapoja broliams galvas.

Atsitraukt...

Užsimerkti ir iš naujo

Ryto laukt...

Šiandien verta ar neverta

Likt savim?

Smūgį gavus stot dar kartą

Su mintim,

Kad laimėjimą dalint

Nebus su kuo,

Nes savi kažkur nuklydo

Kaip vanduo...

Vis dar verta ar neverta

Atsitiest

Ir senus draugus dar kart

Prie laužo kviest?

Ir stebėtis, kad sugrįžom

Svetimi

Su audinėm, ne su vyžom.

Bet vieni...

Dar tikėtis kibirkščių

Iš praeities...

...Vis tik verta, kol yra

Kuo pasišviest.

Pavasario sparnai (2006-03-22)

Kas pašnibždėjo man į ausį:

Iš lovos šok! Kartu keliausim!

Kur? Kaip? Kada? - Nesupratau.

Vien gaivų dvelksmą pajutau...

Jaučiu: sparnai spalvoti kalas...

Taip neramu: pradžia ar galas?

Kur kūną nerimas padės?

Galvos po skrydžio neskaudės?

Ech, sumosuosiu ir iš purvo

Išlįsiu, kaip iš juodo urvo...

...Keisti pavasario sapnai,

Kol nepalūžo vėl sparnai

(2006-03-29)

Man sakė: per anksti,

Nors buvo per vėlai...

Kokia tiesa rūsti...

Ir saldūs pažadai...

Man sakė nesijuok!

Kai džiaugėsi širdis...

Man sakė: nedainuok,

Kol už langų prašvis...

Man sakė, kad per daug,

Kai buvo permažai...

O kai prisėdau laukt –

Visai neatėjai...

Man sakė, kad toli,

Nors delnu jau liečiau...

Išmalda (2006-03-18)

Elgetos rūbais prie tako

Ištiesiu ranką gailiai:

Jei Jums patiems užteko,

Vargšą sušelpkit meile...

Trokštu ir alkstu metais...

Ponios, Jūs – gailestingos,

Kam gi apeinat ratais?

Akys ar dantys spindi?

Duokit, prašau, skatiką

Bent iš savos vienatvės...

Aš sunaudosiu, kas liko...

Tiks ir bemiegės naktys...

Gal panaudotą žodį

Laikot rūsy paslėpę?

Juo užtaisysiu stogą,

Skylę jausmų palėpėj...

Žvilgsnį užteks bent kartą

Skurdžiaus veidan pakelti....

Dėkui, gana! Neverta…

Meile vadinat šaltį?.

... (2006-03-15)

Už žodį, kuris nepateko į knygą,

Už nuotraukoj žvilgsnį slapta nepagautą

Senokai pradėjau aš kovą nelygią,

Žinau jau, kaip skauda patyrus nokautą...

Ir kaip akinių spalvos duždamos žeidžia...

Kaip naujas pasaulis iš šukių pražysta...

Naktis neatleidžiamą skriaudą atleidžia...

Kas buvo – praeina, nugrimzta... Sugrįžta...

Kaip žodžių nelieka... Tikėjimas senka...

Kapstaisi dugne pasimetęs, be kelio...

Kaip ima pavasaris širdį už rankos

Ir vėl tartum paukštį į debesį kelia...

Sūpuoklės tarp polių, kur šalta ir karšta,

Tarp gera ir bloga, tarp gydo ir žeidžia...

Ir smukdo, ir kelia gyvenimo varžtai.

Nubaudžia... Priglaudžia... Tik vis nepaleidžia...

... (2006-03-11)

Žodžiai susiliejo,

Rašalas išbluko...

Sąvokos ir tekstai

Patirtyj atbuko...

Mokymais gyventi

Dangstėm... Nepamatėm,

Kad takus į laisvę

Vien daiktais apstatėm...

Šliaužiojom po purvą

Ir, sparnus sušlapę

Knygų žodžiais murmam...

Savo veidą slepiam...

Stiklinė... (2006-03-09)

Tik neliesk... Tuoj subyrėsiu...

Šiandien aš – iš plono stiklo...

Pro plyšelį pažiūrėsiu...

Lauksiu pranašo netikro...

Tik nešauk... Tikrai apkursiu

Net nuo žodžio pašnibždėto...

Šiąnakt laužo neužkursiu...

Renkis jausmą padėvėtą...

Tik nebark... Nebeištversiu

Žodžio pikto, nors teisingo...

Ašaras karoliais versiu,

Kol bent jos rūke nedingo...

Šiandien aš – iš melsvo stiklo...

Tik miražas, tik apgaulė...

Tai, ką matote – netikra.

Vien paviršium nardo saulė...

Namai (2006-03-09)

Kartą išėjau aš iš namų...

Kiek jau metų kelio nerandu:

Ratais vis suku ar spirale

Tikslo link, kuris kažkur šalia...

Rodos, dar prisimenu kvapus

Iš vaikystės... Klausimus kvailus...

Kai tikėjau žodžiais ir jausmais,

Kai guodžiau, ne liūdinau veiksmais...

Kartą iškeliavus iš namų

Ar sugrįžus bus ir vėl ramu?

Ar namai išliks namais tada,

Kai klajonės – kruvina žaizda?

Sykį atitrūkus nuo vilties

Tarp spygliais sužėlusios buities

Žiedo vis dar ieškau... Gal namai –

Ne vieta, ne laikas, vien – jausmai?

Sapnas (2006-02-28)

Plytiniai bokštai... Pilis raudona

Ant pilko kalno... Apniukę, bet sausa...

Ramiai, iš lėto keliauja žmonės...

O ko ten eina – viens kito klausia...

Po menę orūs iš lėto vaikštom

Ir seną freską įžvelgti bandom...

Stalai pasieniais apkrauti vaistais,

Sertifikatą daktaro randam...

Gydytis ėjom? Net negalvojom...

Ko čia ieškojom? Patys nežinom...

Gaisras! – Surinka kažkas sustojęs...

Eisim, kol dūmai nepaskandino...

Einam iš lėto... Dar atsisukę

Matom, kad dūmai iš bokšto virsta...

Netgi juokaujam: jeigu suklupsim,

Patys be skausmo dūmais pavirsim...

Rieda aplinkui degantys ratai,

Svaidosi liepsnos skeveldrom nuodingom

Mes nusišypsom... Tarsi nematom,

Nieko nebijom, slenkam maldingai...

---------

Ir taip per naktį be sustojimo

Sapną tą keistą iš naujo sapnuoju...

Kertę kiekvieną pilies pažinus

Tarsi žvilgsniu vaizdo klipą filmuoju...

Etiketės (2006-02-25)

Užrašysiu etiketę:
Tas - protingas, šitas - bukas...
Ir pasuksiu kaip ruletę...
Kam šiandien kuris teks burtas,
Nesakysiu... Mano turtas -
Ta kelių spalvų paletė...
Juodas, baltas ar raudonas;
Į pilkus - visai nežiūriu
(kol pilkumas neįveikia)...
Mintį - žodžiais išmaknoju,
Jausmą - klišėm apklijuoju...

Kartais… (2006-02-21)

Kai būta virsta nebūtim,

O nebūtis – buitim pakyla...

Kai atgailauja nekalti,

O nebyliai – balsu prabyla,

Aš žodžiais patikiu keistais,

Kurių neramsto patirtis

Ir gydausi, tartum vaistais,

Kurie užnuodija mintis...

Aš patikiu jausmų banga

Ir nuplaukiu, kaip lapas klevo;

Pradžia vėl virsta pabaiga...

Nesitiki, kad taip apgavo...

Pasaulių susitikimas (2006-02-21)

Tavo ir Mano pasaulių

Žodžiai – netvarios jungtys...

Rengias tiesa apgaule...

Bando su meile rungtis...

Tavo ir Mano baimės

Slepias jausmų šešėliuos...

Viską, ko ieškom, - rasim

Savo prasmių lauknešėliuos...

Tavo ir Mano tiltai –

Akys – tyloj sutriko,

Kai artuma nutvilkė...

Mirksniui, bet – susitikom!

Tylos šauksmas (2006-02-21)

Neišgirstas šauksmas tylos

Nuskęsta prasmių beprasmybėj...

Kodėl tiktai tiek ir tik toks?

Ir ką širdyje skausmas gnybia?

Tik tuštumą, pildytą norais,

Bendravimu, mokslais užslėgtą...

Naivių abejonių altorių,

Po žodžiais „tikiu“ kruopščiai slėptą...

Tik nerimo amžino baimę...

Tiesos pamatų nebuvimą...

Ir dieviško ilgesio kainą –

Kūrėjo-griovėjo žaidimą

Tai taip žmogiška... (2006-02-20)

Pateisint savo netikėjimą

Rambiu tingėjimu...

Paversti kokį nemokėjimą

Pseudo - gebėjimu...

Uždengti savo ribotumą

Gudria teorija...

Ir naivų žmogišką bukumą

Priskirt istorijai...

Virtualių prasmių dugne

Gyvent mėginti

To vieno „taip“ tarp šimto „ne“

Vis išsiginti...

Ir proto spąstuose paklyst

Kaip labirinte...

Jausmus bandyt sugaut, pririšt

Ar užrakinti...

O netikėtai atsibudus

Pagalvei guostis

Kad vien tik sapnas sieja mudu...

(Nors liečiam skruostus)...

*** (2006-02-12)

Tūkstančius kartų žodžiai melavo...

Meilės – apkarto, viltys – apgavo...

Tūkstančius kartų laukta ir klysta...

Belsta už vartų... Kilta ir slysta..

Upės pavydo... Madai vergauta...

Kiek iššvaistyta... Kiek neatgauta

Laimės ir džiaugsmo... Dėmesio, turtų...

Vaikiško jaudulio... Draugystės burtų...

Tūkstančius kartų mokyta laukti...

Džiaugtis mažu... Net kai skauda - nešaukti...

Klysti, paslysti drąsus turi teisę,

Na, o bailiai – tiktai stebi ir teisia...

Vakaras (2006-02-18)

Giliausiam vakaro dugne

Dienos svajonės snaudžia...

Atsakymuose taip ir ne

Klaidas ir pyktį maudžia...

Dienos tiesa – kažkur toli...

Tamsos šviesa – kitokia...

Tyla – juoda ir nebyli...

Minties eiga keistoka...

Šilkinio vakaro sparnais

Atskrieja supratimas...

Atleista tau ir man už tai,

Kad baigėsi žaidimas...

*** (2006-02-15)

Kai netyčia apaugame pasakom,

Įdėmiau į karalių pažiūrim

Ir staiga į save veidą pasukam,

Net atšokam: drabužių neturim!

Šitaip dangstėm idėjomis gėdą,

Šitaip apdarus žodžiais sau siuvom...

Žvilgsnio kandys per mirksnį suėdė,

Nuogesnius dar paliko, nei buvom...

Miražas (2006-02-12)

Aš – miražas... Jaučiu, kaip vis nyksta

Kūno kontūrai... Sąvokos liejas...

Kaip riba tarp pasaulių išskysta,

Nebūtis su būtim tyliai liejas...

Aš – šešėlis... Be veido ir vardo...

Be jausmų... Jie atbukę nurimo...

Žodžių nuotrupos sąmonėj sklando...

Neviltis ieško tinkamo rimo...

Išnykstu... Neskausmingai, iš lėto...

Su laiku jau nutrauksiu greit ryšį

Išmintis nuo lauktų ir mylėtų

Greit be vargo ir skausmo atrišiu...

Vis dar laukiu (2006-02-12)

Aš laukiu... Vis dar laukiu ryto

Po amžiais besitęsiančios nakties...

Kad sausroje jausmus lietum nulytų

Ir atgaivintų vandeniu vilties...

Aš laukiu... Vis dar laukiu saulės

Naivaus tikėjimo lemtim,

Kai stebuklingas rodėsi pasaulis

Ir pasakų žėrėjo išmintim...

Aš laukiu... Vis dar laukiu skausmo

Kurį pagydyt žodis turi galią...

Aš laukiu paprasto, bet tikro jausmo...

Pradžios ar pabaigos... Krypties ar kelio...

Aš laukiu, ko nebuvo ir nebūna,

Iliuzijų ir melo laukiu kantriai...

Jausmai (2006-02-06)

Šviesa ir akys... Mintys ir tamsa...

Keistai susiję kartais laiko vingiai...

Tvirtoj tiesoj vis slepiasi klasta...

O nevilty – tiek daug randu laimingų...

Keistai susieja norus su galia

Mintis ir veiksmas... Liūdesį ir viltį

Kaskart jaučiu abu kartu šalia...

Laukimo nerimą ir baimę... Laimės rimtį...

Taip mirga, mainos, sklinda ratilais

Jausmai kaip ledas ir ugnis skirtingi...

Dažnai keliaujam naivūs kaip vaikai,

Džiaugsmu – liūdni, skausmu – turtingi...

Bandymai (2006-02-06)

Bandysiu nerimą ir rimtį

Sudėt... Po lygiai padalinti...

Ir nerimo ramaus po lašą

Visiems ištroškusiems atnešiu...

Svajonių margąją plaštakę,

Vilčių dangaus klajūnę lakią

Link žemės kuo arčiau vilioti,

Į realybės žiedą moti...

Bandysiu liūdesį apgauti

Ir su džiaugsmu susidraugauti...

Priešybes dvi sudėt, dalinti,

Padauginti... Skausmus – atimti...

Viltis ir meilę – susumuoti...

Pavydui pagrindo neduoti...

Vienatvę išmintim dabinti...

O pasakas – vaikams dalinti...

Žodžius – tylos galia papuošti...

Mintis – kaip dovaną paruošti

Ir sakalo sparnais pakilti

Į tikrą, nesapnuotą viltį.

Skausmas (2006-01-06)

Purpt... Baltas paukštis į delną...

Smigt... Liūdesys į širdį...

Kopiam į vargo kalną,

Laiko alsavimą girdim...

Džirr... Byra laimės šukės...

Pokšt... Kantrios viltys sprogsta...

Džiaugsmo skeveldrą supam...

Nerimo paukštį glostom...

Cinkt... Karoliukas ledo

Nuo nevilties atskilęs

Žodyje prieglobstį rado.

Druską į žaizdą pila...

Trakšt... Sutrūnijęs žodis

Svyra, palaužtas jausmo...

Šitoks sunkus atrodo

Žiemą vienatvės skausmas...

Mintys (2006-02-06)

Mintys, girdėtos

Dešimtis kartų...

Žodžiais apsėtos...

Girtos ir bartos...

Kuklios šventuolės...

Kekšės įžūlios...

Slepias gilesnės,

Lėkštesnės – siūlos...

Lengvos kaip... švinas...

Tvirtos kaip... stiklas...

Laikino nerimo

Amžinas ciklas...

Supratimas (2006-01-30)

Klevas... Suolelis... Gėlės...

Lapai rausvai geltoni...

Pušys... Pakrantės smėlis...

Šviesiai rusvi kaštonai...

Rankos... Mintis ir žvilgsnis...

Stipriai sučiauptos lūpos...

Akys... Viltis kaip mirksnis...

Jūra – lyg atvirukas...

Žodis... Tyla... Laukimas...

Saulės raudonas takas...

Trumpas atsidusimas,

Viską staiga supratus...

Auklėjimas (2006-01-29)

Tu – nebūk linksmas... Ko čia kvatoji?

Nagi, o tu? Ko įsispoksojai?

Baik pagaliau savo ašarom plūsti!

Kiek dar gali tu gyvenimu skųstis?

Ei, tu, kvailį, greičiau tapki protingu!

O tu, svajokli, ko sėdi sutingęs?

Tu, protinguoli, geriau patylėtum,

Ko aš gerai nežinau, nekalbėtum!

Ei, jūs, nutilkit, kai niekas neklausia!

Na, ko čia tylit visi apsiblausę?

Kelkitės, bėkit! Kur einat? Sustokit!

Nieks nesupranta... Kaip moku – taip šoku!

Visos jos tokios... Visi jie vienodi...

Tuoj užtaisysiu į strėlę po žodį...

Norisi kartais žodžiu išsiplūsti,

Kai nepavyksta ant laurų užsnūsti...

O, jeigu mintys protingos išseko -

Tuoj pasivogsiu... Tiek mėtos ant tako!

Kitą pamokyt gyventi protingai

Šitaip malonu ir vis nesitingi...

Kartais (2006-01-29)

Kartais gyvenam šalia:

Draugai ir priešai... Tylūs kaimynai...

Kartais praeinam gatve...

Skubiai prasmunkam, lyg nepažinę...

Kartais lengviau negirdėt,

Jei drąsiai kalba, kas tau nepatinka...

Kartais lengviau netylėt,

Žodžiais pribaigti ir taip nelaimingą...

Kartais lengviau išeit,

Kenčiantį vieną apgavus palikti...

Tą, kur paslydo – nuteist,

Neišsiaiškinus tyliai išnykti...

Iš čia į ten (2006-01-29)

Iš čia į ten nešu dienas...

Žodžius barstau ir derliaus laukiu...

Kai pjaunu laimės minutes,

Džiaugsmų lelijom kaišau plaukus...

Kertu vargus... Nešu kaip rąstą...

Tvirtesnį tiltą kaip į ten nutiesti?

Kaip0 ašarų dugne atrasti brastą,

Vilties liepsna takelį pasišviesti?

Ir tai, ir ne... Ir už, ir prieš...

Ir su, ir be... Kažkam esu

Draugu ar priešu... Vys ar kvies

Bandai atspėti iš akių...

Tos pačios akys, bet kasdien kitais

Žaibais ar žiežirbom pažiūri...

Kaskart tokiais, kaskart naujais...

Bet patys mes save ar turim?

Sapnas (2006-01-22)

Žiūriu... Nemąstau... Tik matau... O gal ne...

Kaip skrieja minčių sūkuriai į mane...

Ir žodžiais uždangsto jausmų paprastumą,

Iš nieko išlanksto prasmės keistą kūną...

Vilioja nugrimzt į protingą bedugnę...

Kaip pelę - į spąstus... Kaip drugį - į ugnį...

Jaučiu, kad net čirška spalvoti sparnai...

Ar gyvas, ar miręs esi – nežinai...

Kai rytas pabando prikelti iš miego,

Nešuosi iš sapno daug nerimo sniego...

Išbūti (2006-01-22)

Dabar išbūti...

Šaltį išlaukti...

Sunkią minutę

Šuniu iškaukti...

Srove sroventi

Ir nesustoti...

Apie rytojų

Nepagalvoti...

Neprisiminti...

Nepasiguosti...

Ryto apgaulės

Nebeužuosti...

Gėdą pamiršti...

Laike skandinti...

Atsakomybės

Neprisiimti...

Ir kvailą šaltį

Griežtai atmesti...

Jausmo ir proto

Lygtį išspręsti...

Šešėlis (2006-01-22)

Kaip šešėlių šešėlis blaškaus tarp veidų...

Šviesoje išryškėju, sutemus – dingstu...

Tarp kalbos banalybių slėptuvę statau...

Bet prasmės ir dievų čia seniai nematau...

Be pavidalo tikro... Be kūno minties...

Tuščias – sklidinas indas naivios paslapties...

Pūstels vėjas ir mintį į šoną nuneš...

Prie ko nors p-prisišliejus aš nebūsiu jau aš...

Pirmadienis (2006-01-18)

Miegas... Rytas... Žadintuvas...

Tuo idilė pasibaigia

Ir darbų kvailiausių bumas...

Kasdienybėje prismeigia...

Norus tuoj visus apkarpo

Galimybių žirklės bukos...

Nuovargis jausmus sudarko...

Vien dėl kąsnio kūnas plūkias...

Ir užnuodija šiandieną

Rytdienos planais ir darbu...

Ne tik naktį, bet ir dieną

Ateities košmarai lanko...

Noriu, bet... (2006-01-18)

Noriu skristi...

Nenoriu eiti...

Noriu gauti...

Nenoriu laukti...

Noriu girti...

Nenoriu peikti...

Noriu kurti...

Nenoriu griauti...

Bet... Ką statau, tas – griūna...

Bet... Ką giriu – tas pyksta...

Net eidama nugriūnu,

Niekaip sparnai nedygsta...

Noriu tikėti...

Ne abejoti...

Noriu mylėti...

Tik be pavydo...

Noriu turėti...

Ne vien svajoti...

Žvelgiant į išorę

Permatyt vidų...

Bet... Abejoju viskuo...

Bet... Ką turiu – nešildo...

Išorė – drumstas vanduo...

Meilę – pavydas išdildo...

Noriu, bet... neturiu...

Laukiu, bet... nedarau...

Reikia, bet... negaliu...

Klausiu, bet... nemąstau...

Žodžių pasaulis (2006-01-18)

Kaustytais žodžių batais

Perėjo širdį staigiai

Griežtos gyvenimo pataisos...

Iškišu galvą kaip sraigė

Iš kiauto ir vėl įtraukiu,

Kad bent ragų nenukirptų...

Naiviai pavasario laukiu,

Žodžių kaip sniego ištirpstant...

Griautas... Iš naujo kurtas

Žodžių pasaulis mano...

Neapsisprendžiu: turtas

Ar mirtinai paseno...

Klaidos (2006-01-16)

Laikaus įsikibus tikėjimo keisto...

Išlipčiau stotelėj, jei laikas išleistų

Iš sielos, iš kūno, iš pilko buvimo...

Perdaug to pilkumo ir nusivylimo...

Perdaug užduočių, permažai galimybių...

Nervingai vartau vis gyvenimo knygą...

Rašau ir braukiu, nes ištrinti neleidžia...

Iš mano minčių vėjas šaipos ir žaidžia

Vėl atverčia lapą, klaidom nusagstytą...

Čia vieną taisau, ten įvėliau jau kitą...

Taip lapas po lapo... Sekundės ir dienos...

Tik klaidos ir klaidos... Nesąmonės vienos...

Kaip lopas ant lopo - klaida ant klaidos...

Kartojuos: klystu ir taisau nuolatos...

Netobulas (2006-01-16)

Netobulą tobulu ilgesiu girdau...

Ir tobulą mintį iš nieko statau...

Pavasario lūkesčiais žiemą užpildau

Nepatikiu tuo, ką jaučiu ir matau...

Į tobulą tolį nukreipus laukimą

Stumiu ir tempiu pilko vargo dienas...

Ir gaudau naktis, kol diena negrąžino

Man tobulo žvilgsnio į laiko marias...

Nežinau (2006-01-15)

Aš šiandien nežinau tikrai, kas tu,

Aš šiandien nežinau visai, kas aš...

Tik paširdžiuos kažko keistai saldu....

Virš jūrų marių saldžios aistros neš...

Aš šiandien nežinau, kas mes...

Nesuprantu, kas jūs, kas jie, kas jos...

Kas šiandien tiesą ras, o kas - praras...

Kas šauks, kas verks, kas ims, kas duos, kas gros....

Aš nežinau, kas šiandien buvo, kas – dar bus...

Aš nežinau, kas laukta, kas – negera...

Keistai išlydžiau pojūčius senus

Ir tik buvimo grožį akys geria...

Tiktai jaučiu, kaip gera nežinoti...

Tiktai girdžiu, kad kvailas protas tyli...

Tiktai matau neištartą dar žodį

Akim glaudžiu ir kalbinu nebyliai...

Trūksta proto (2006-01-15)

Gal trūksta jausmo ar proto,

Kad viskas kvaila atrodo:

Kvaila teisybės ieškoti...

Kvaila į žvaigždę spoksoti

Ir klausinėti likimą...

Meilės, jausmų žaist žaidimą...

Kvaila protu pasikliauti,

Laime tikėt nesiliauti...

Verkti ar juoktis... Kvaila

Vertinti savąjį kailį...

Prasmę suteikti istorijai...

Žodžiais vergauti teorijai...

Keltis ir migti... Skubėti...

Žūt dėl idėjų... Tikėti...

Kvaila ir tuščia atrodo

Kai trūksta jausmo ar proto...

Netikrumas (2006-01-15)

Atrodo, tik pašoksiu ir skrendu...

Tik nukritau ir vėl į viršų kylu...

Ribos tarp realybių nerandu

Ir skirtumų tarp „nekenčiu“ ir „myliu“...

Atrodo, kad brendu per sapną juodą

Ir brydės neišnyksta: sieloj lieka...

Kasryt save perku arba parduodu...

Verkiu, jei neįsiūlau meilės niekam...

Atrodo, tik sustosiu ir užges

Visi žibintai ir nakties žvaigždynai...

Ir kaukes proto širdys nusimes,

Praeisime pro brolį nepažinę...

Atrodo, tik buvau, bet vėl grimztu

Į dar klampesnį niekio netikrumą

Kuriam išnyksta žodžiai „aš“ ir „tu“,

Kur „buvo“, „bus“, „yra“, „nėra“ nebūna...

Klejonės... (2006-01-10)

Taškas visatos centre...

Linija jungiantis laikas...

Takas tarp niekur ir čia...

Keistas gyvenimo tvaikas...

Formulė mikroryšių...

Makroprocesų veikimai...

Blyksniai šviesos ir minčių...

Magiški užsimiršimai...

Virsmas tarp buvo ir bus...

Skyrius tarp gera ir skauda...

Žemės trauka ir dangus...

Juoko nevaldomos raudos...

Žodžių bežodės struktūros...

Niekieno esmės ir prasmės...

Plokščio pavidalo tūris...

Mirksnio nepertrūkęs tęsmas...

Keisto pasaulio dėlionė...

Proto ar Dvasios klejonė?

Kas kuo matuojama (2006-01-09)

Džiaugsmas matuojamas mirksniais...

Skausmas užrašomas metais...

Ašaras jūron surinksiu

Ir išdainuosiu sonetais...

Ir išdalinsiu po dieną

Svaigų stebuklo laukimą...

Ilgesiu šildysiu žiemą...

Minkysiu baltą likimą...

Tylą išgersiu po lašą...

Neiškalbėtą, išbūtą...

Rytui kaip dovaną nešiu

Laimės nuvogtą minutę...

Džiaugsmas matuojamas mirksniais...

Gėris matuojamas meile...

Skausmą kaip žvėrį jaukinsiu

Užanty spurdantį bailiai...

Diena kaip daina (2006-01-09)

Diena kaip daina... Be pradžios, pabaigos,

Iš sutemų gimus, į sutemas leidžias...

Dienos atminimai šešėliuos klajos...

O mintys ir žodžiai kaip žiedlapiai skleidžias...

Mus rytas pasveikina mažas ir silpnas...

O vakaro žvilgsnis – sukriošusio senio...

Užgimstam... Užaugam... Subręstam... Numirštam...

Per dieną... minutę... Gyvenimą savo

Dalinam dalim... Išgyvenam iš naujo...

Naikinam ir kuriam save ir likimą...

O savastį trapią sugniaužiame saujoj

Kaip paukštį narve... Negyvai užkankinam...

Ir einam be veido... Be turto... Be meilės...

Šešėliai šešėliuos... Mintis tarp minčių...

Likimas, gyvenimas kyla ir sklaidos

Virš laikino laiko, ant Dievo pečių...

Gyvenimas (2006-01-08)

Skausmą ir laimę... Blogį ir gėrį

Tartum kempinė širdis sugėrė...

Juokiuos, kai skauda... Raudu, kai linksma...

Džiaugsmas su grauduliu gyslose tvinkčioja...

Meilė, pavydas, kerštas ir viltys...

Aistros beprotės... Logiškos mintys...

Pilkas, spalvotas, juodas ir baltas

Lekia gyvenimas, šventas ir kaltas...

Dangūs ir požemiai... Krytis ir skrydis...

Eiti ar laukti?.. Sprukti ar vytis?..

Dienos ir naktys verčiasi kūliais...

Nuo vilko bėgi, o meškai – siūlais...

Ir jei kažkas netikėto nutinka,

Siela dvejoja: liūdna ar laiminga?