2006-09-08

Yra ir nėra... Tavo akys ir lūpos

Kažkur atminties futliare, tarp veidų.

Kaip nuotraukos senos – vaikystė išblukus.

Išmėtytas pėdas nuo žemės renku

Ir dėstau takelį iš žodžių į tylą.

Iš visko – į niekur, iš buvo – į bus.

Seni SMS‘ai į vakar panyra.

Ir juokias, ir verkia rudenis dangus

Iš mano iliuzijų, tavo kantrybės,

Iš mūsų silpnumo, kai reikia tiesos.

Nors glostau mintis, bet jos spardo ir gnybia,

Kai ieškau patamsy žvaigždžių ir šviesos.

Ir mintys – kometos – tarp žodžių nuklydę

Blyksniu tavo veidą minutei nušvies.

Kas gera, kas bloga – nakty susilydę.

Ne veido ieškojau. Ieškojau peties.