irgi kažkur 2005-2006 metai

Ištiesiu ranką - saulės rutulys
Ant jos nutūps kaip vaikiškas žaisliukas. 
Jį sviesiu tiesiai Dievui į duris.
Atšoks kaip minkštas kamuoliukas.

Įstrigs kažkur gerklėj bjauriu keiksmu...
Neištartu... Gal tyliai išdejuotu...
"Dar vis veži?" Vežu, vežu...
Darbų vežimą... Pigiai parsiduodu...

Už kūno norus pardaviau dienas,
O sielos polėkiams naktis aukoju.
Dar pareiga kabinas prie manęs,
O sąžinė sapnuos net neatstoja...

Bet šiandien spjaunu ant visų tiesų,
Visų vertybių, amžiais sumeluotų
Ir nieko nedarau... Tiktai esu...
Kažkas, dar iki galo neparduoto...

 ......... (2008-04-12)

.Apsimesk, kad šviesu, kad sausa
Ir kad ašarų niekad nebuvo...
„Nekariaukim!“ – šnibždėsiu į ausį.
Gal jau sienos iš žodžių sugriuvo?

Ir meili kaip kačiukas pūkuotas
Tau ant kelių tyliai murkuosiu...
Netikėk, kad viskas parduota,
Kas svarbiausia – už dyką duosiu...

Tu juokiesi, o aš – sau atleidžiu,
Kad tada – negyvenom, tik laukėm.
Ko tyli taip, kaip tyli medžiai?
Nors neaišku, jie tyli ar šaukia...

Apsimesk, kad nelyja, saulėta,
Apsimesk, kad ramu, kad šilta
Ir ištiesk bent ranką kaulėtą
Iš už sienos – paliaubų tiltą...

bet kas(2008-04-03)

Rytdienos ilgesio
Rasa suvilgysiu
Šiandienos būtį...
Mąstyt ar būti?
Paleist? Sugauti?
Praryt? Išspjauti?
Laimę kaip ežį –
Dygią, bet gražią...
Šliaužti ar skristi?
Kautis ar kristi
Nuo priešų rankų...

Ko neužtenka?

Kur pasidėjau
Primirštą širdį?
Tyli jinai...
Nors, viliuosi, dar girdi...

2007-08-05

Pagrok man, muzikante, svaigų tango

(Vien žodis „tango“ skamba taip gražiai).

Gal muzika atvers kelius į dangų?

Nes dienos dunda tarsi garvežiai

Ir tonų dangiškų dvasia negirdi

(Nepastebėjau, gal jau apkurtau?)

Kaip kurmis rausias ilgesys po širdį.

Žiūriu aukštyn, tik nieko nematau.

Įpilk, oficiante, taurę vyno

Kaip kraujas bėgs taurėn spalva sodri.

Gal pavaišint praplikusį kaimyną?

Kad klaustų „Labas. Kaip Tu gyveni?“

Gal pasadoblį dar, garbus maestro¡

(Ir šitas žodis keistas, bet skambus).

Klausyčiausi klarneto ir orkestro,

Kol priartėtų pagaliau dangus.

Pagrok man, muzikante, tango svaigų

Ir vyno, oficiante, dar įpilk.

Kol pagaliau nebus dėl nieko gaila.

Raminkis, ilgesy, širdies negilk...

Derybos (2007-07-21)

Nepastebėjau, kaip išaugau

Svajonių vakarykščių skydą.

Kas nuo gyvenimo apsaugos,

Paslėps pavargus ar paklydus?

Iš ko nukalt rytojaus laimę,

Jei nuvertėjo meilės turtai?

Ateis diena pati savaime.

Žinau, už ką, Likime, purtai.

Tik nežinau, ar pasikeisiu,

Ar tu pakeisi savo vagą.

Atleiski man – aš tau atleisiu.

Tik neguldyk gyvų į grabą.

Paskolink šiandien skydą naują.

Ramybė – užstatas tebūna.

Kol kaupsiu rytdienai kariauną –

Neleisk melagio į tribūną.

Nepastebėjau, kad paleidau

Svajonių skydą vakarykštį.

Tik nemanyk, nenusileidau:

Atgal nesitikiu sugrįžti!

Foxsui8 (2007-07-18)

Koks nuostabus dangus šią naktį...

Nors ir per smėlį... Nors parpuolei...

Nebaigia žiežirba sudegti.

Iš baimės slepiasi drąsuoliai...

Savi ir svetimi – pro šalį...

O mūsų mintys – tarsi pėdos

Takely sulytam sušalę...

Per dieną – greitos, naktį – lėtos.

Kai nulaižytos tiesos tyli,

Dūšia nubrozdinta aprimsta:

Jai jau nerūpi – keiks ar myli,

Kiek siūlys – tūkstantį ar šimtą...

Ne valkata, ne prostitutė –

Nors dieną buvo parsiduota.

Naktis vėl leidžia sielai būti

Laisvai, žvaigždėtai ir sparnuotai...

2007-04-03

Gal rytoj sapnuodamas nubusi...

Kol naktis į atlapus kabinsis,

Mintys plauks visai į naują pusę,

Naują kryptį visai dienai rinksis.

Ir ištirps ledai, nors šaltį rodė

Termometras, vakar pakabintas.

Skleisis gėlės, nors ir būtų gruodis,

O aplink plazdens drugelių šimtas.

Ir nustebęs žvelgsi į minutę,

Lyg lig šiandien būtum buvęs aklas.

Net lietus ryškių spalvų neblukins,

Džiaugsmas švies visas kertes lyg deglas.

Ir atūš gyvenimas kaip vėjas,

Kasdienybės pagaliau neteisi.

Taip netyčia vėl įsimylėjęs

Kelio galą su džiaugsmu nueisi.