Netikrumas (2006-01-15)

Atrodo, tik pašoksiu ir skrendu...

Tik nukritau ir vėl į viršų kylu...

Ribos tarp realybių nerandu

Ir skirtumų tarp „nekenčiu“ ir „myliu“...

Atrodo, kad brendu per sapną juodą

Ir brydės neišnyksta: sieloj lieka...

Kasryt save perku arba parduodu...

Verkiu, jei neįsiūlau meilės niekam...

Atrodo, tik sustosiu ir užges

Visi žibintai ir nakties žvaigždynai...

Ir kaukes proto širdys nusimes,

Praeisime pro brolį nepažinę...

Atrodo, tik buvau, bet vėl grimztu

Į dar klampesnį niekio netikrumą

Kuriam išnyksta žodžiai „aš“ ir „tu“,

Kur „buvo“, „bus“, „yra“, „nėra“ nebūna...