Nupiešk (2005-12-11)

Nupiešk man židinį ant sienos,

Kad bent mintis ugnim sušildytų

Ir vienumoj nebūtum vienišas,

Svajonės lūkesčius nutildytų...

Nupiešk man vasarą po langu,

Drugeliais laimės nuskraidytą

Ir jūros paskutinę bangą

Lemtim ir baime nudažytą...

Nupiešk man džiaugsmą, kūdikio gimimą,

Nupieški siaubą kario, vergo alkį...

Mirties ir atpildo laukimą – nelaukimą,

Kai giltinė galanda savo dalgį...

Nupieški tuštumą, kai nieko nebeskauda

Ir nejauti kvėpavimo nei žingsnių...

Juoku sruvenančią benamio raudą

Ir klausimą bedieviui Dievo žvilgsnio...

Nupiešk mane – dulkelę, vėjo dvelksmą,

Jausmų ir proto gniužulą netvarų...

Pasaulio kvailo džiugesį ir verksmą,

Ir pabaigą, kuri neturi galo...