Auklėjimas (2006-01-29 )
Tu – nebūk linksmas... Ko čia kvatoji?
Nagi, o tu? Ko įsispoksojai?
Baik pagaliau savo ašarom plūsti!
Kiek dar gali tu gyvenimu skųstis?
Ei, tu, kvailį, greičiau tapki protingu!
O tu, svajokli, ko sėdi sutingęs?
Tu, protinguoli, geriau patylėtum,
Ko aš gerai nežinau, nekalbėtum!
Ei, jūs, nutilkit, kai niekas neklausia!
Na, ko čia tylit visi apsiblausę?
Kelkitės, bėkit! Kur einat? Sustokit!
Nieks nesupranta... Kaip moku – taip šoku!
Visos jos tokios... Visi jie vienodi...
Tuoj užtaisysiu į strėlę po žodį...
Norisi kartais žodžiu išsiplūsti,
Kai nepavyksta ant laurų užsnūsti...
O, jeigu mintys protingos išseko -
Tuoj pasivogsiu... Tiek mėtos ant tako!
Kitą pamokyt gyventi protingai
Šitaip malonu ir vis nesitingi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą