......... (2008-04-12)

.Apsimesk, kad šviesu, kad sausa
Ir kad ašarų niekad nebuvo...
„Nekariaukim!“ – šnibždėsiu į ausį.
Gal jau sienos iš žodžių sugriuvo?

Ir meili kaip kačiukas pūkuotas
Tau ant kelių tyliai murkuosiu...
Netikėk, kad viskas parduota,
Kas svarbiausia – už dyką duosiu...

Tu juokiesi, o aš – sau atleidžiu,
Kad tada – negyvenom, tik laukėm.
Ko tyli taip, kaip tyli medžiai?
Nors neaišku, jie tyli ar šaukia...

Apsimesk, kad nelyja, saulėta,
Apsimesk, kad ramu, kad šilta
Ir ištiesk bent ranką kaulėtą
Iš už sienos – paliaubų tiltą...