Minčių kratinys (2006-04-02)

Mano laikrodis vakar sustojo.

Tas, kur rodė kelius į rytojų...

Gaila, kad išsidraikė iš lėto

Pakeleiviai jausmų numylėtų...

Kasdienybės lašų stebuklingų

Pasiilgau labai. Kur jie dingo?

Įprastumo miražo ilgiuosi.

Paprastumo bežodžio... Paguosi?

Susitikim kažkur, bent per klaidą,

Nors nei sau, nei kitam neatleidom.

Nenuteiskim savęs už silpnumą.

Apsimeskim, kad bus (nors nebūna)...

Prasilenkim be tikslo ir baimės...

Susisemkim nors likučius laimės.

Man neskauda. Man tiktai keista,

Kad sugrįžta vis tai, kas praleista...

Visos pamokos, dar neišmoktos,

Nepraslysta pro laiką nuvogtos...

Bet keisčiausia, kad tau tai nekeista.

...Eisiu mokytis tai, kas praleista...