Foxsui8 (2007-07-18)

Koks nuostabus dangus šią naktį...

Nors ir per smėlį... Nors parpuolei...

Nebaigia žiežirba sudegti.

Iš baimės slepiasi drąsuoliai...

Savi ir svetimi – pro šalį...

O mūsų mintys – tarsi pėdos

Takely sulytam sušalę...

Per dieną – greitos, naktį – lėtos.

Kai nulaižytos tiesos tyli,

Dūšia nubrozdinta aprimsta:

Jai jau nerūpi – keiks ar myli,

Kiek siūlys – tūkstantį ar šimtą...

Ne valkata, ne prostitutė –

Nors dieną buvo parsiduota.

Naktis vėl leidžia sielai būti

Laisvai, žvaigždėtai ir sparnuotai...