Karjera (2006-07-13)

Lipa kvailys į debesį...
Šaipos ant žemės likę.
Žiūri protingi, stebisi,
Kvailio nelaimės tikisi...

Rodos, nerūpi turtai,
Netgi šlovė netraukia...
O išsižioję mulkiai
Stebi, išganymo laukia...

Varnos į ausi kranksi:
"Kaip tu aukštai iškilęs!
Sakalą tuoj pralenksi.."
Klauso kvailys pritilęs.

Lėtina žingsnį, žvalgos,
Miniai iš aukšto spjauna.
Tik nepamato, kad rankos
Šaką iš lėto pjauna...

Pūsteli permainų vėjas,
Nubloškia šaką gūsis...
Riečias iš skausmo lipėjas.
Ima ne pūstis, bet plūstis.

Trina rankas kaimynai,
Džiaugiasi reginiu akys...
O po medžiu - kautynės:
Stumdos kvailiai patrakę.

Tinginiui širdį glosto:
Aišku, kad dirbt neverta...
O tie, kurie siekia sosto
Naują jau šaką kerta...