... (2006-03-15)

Už žodį, kuris nepateko į knygą,

Už nuotraukoj žvilgsnį slapta nepagautą

Senokai pradėjau aš kovą nelygią,

Žinau jau, kaip skauda patyrus nokautą...

Ir kaip akinių spalvos duždamos žeidžia...

Kaip naujas pasaulis iš šukių pražysta...

Naktis neatleidžiamą skriaudą atleidžia...

Kas buvo – praeina, nugrimzta... Sugrįžta...

Kaip žodžių nelieka... Tikėjimas senka...

Kapstaisi dugne pasimetęs, be kelio...

Kaip ima pavasaris širdį už rankos

Ir vėl tartum paukštį į debesį kelia...

Sūpuoklės tarp polių, kur šalta ir karšta,

Tarp gera ir bloga, tarp gydo ir žeidžia...

Ir smukdo, ir kelia gyvenimo varžtai.

Nubaudžia... Priglaudžia... Tik vis nepaleidžia...