Sapnas (2006-01-22)

Žiūriu... Nemąstau... Tik matau... O gal ne...

Kaip skrieja minčių sūkuriai į mane...

Ir žodžiais uždangsto jausmų paprastumą,

Iš nieko išlanksto prasmės keistą kūną...

Vilioja nugrimzt į protingą bedugnę...

Kaip pelę - į spąstus... Kaip drugį - į ugnį...

Jaučiu, kad net čirška spalvoti sparnai...

Ar gyvas, ar miręs esi – nežinai...

Kai rytas pabando prikelti iš miego,

Nešuosi iš sapno daug nerimo sniego...