Žodžiai kaip paukščiai (2005-12-04)

Daug ką matei, daug ką kalbėjai,

Mintim ir žodžiais daiktus lytėjai...

Žodžiai paliegę, pavargę, sušalę

Kvailio makaulėj sumaištį kelia:

Siūlo tikėti... Siūlo pažinti...

Siūlo mylėti... Siūlo branginti...

Išsikvėpė mintys... Ištižo, išskydo...

Per žodžių gausą nejaučiam viens kito:

Klausom – negirdim...

Žiūrim – nematom...

Žodžiais sugriaunam...

Žodžiais pastatom...

Žodžiais myluojam...

Žodžiais priglaudžiam...

Žodžiais prakeikiam...

Žodžiais nubaudžiam...

Saulė įkaitus į debesį krito.

Žodžiai nelaukė žadėto ryto:

Skrido nuskrido į naktį juodą...

Grimzdo nugrimzdo... Naktis neduoda

Žodžiais tikėti... Jausmus branginti...

Tamsoj numirus šviesai atgimti...

Paukščiai pavargę, paukščiai dulkėti

Grįžta į šviesą tik pažiūrėti...

Glostau aš žodį, tą tamsos paukštį,

Žemę išmainiusį į tuščią aukštį...