Apsvaigimas (2006-04-30)

Lauko aguonos pievoje tviska.

Laukiau tik duonos. Pasiūlė viskio.

Rytas (gal vakaras, - šiandien neaišku)

Meilės atsižada kvepiančiu laišku.

Šoka aguonos pievoje basos.

Nereikia duonos. Vynas – kaip rasos...

Svaigsta galva, mintys žodžiuose pinas...

Tyla kalba... Išsisėmė žaidimas...

Kojos apgirtę kūno nelaiko.

Žodžiai į širdį tiesiai pataiko.

Ir išsisklaido džiaugsmas kaip vynas.

Grįžtu iš sapno. O laukas – plynas...

Visos aguonos tyliai nuvyto.

Ieškau ne duonos... Ieškau to ryto.

Kad sugrąžinčiau kvepiantį laišką.

Tik ar dar bus kas nors tikra ir aišku?