2002-12-22

Tyliai tyliai nuskrido daina

Ir varpelių skambėjimas toly.

Vėl išnyko veide šypsena

Tik atodūsis liko rytojui.

Dega žvakė. Už lango, matai,

Kūčių stalą jau motinos dengia.

Meldžias Dievui seneliai, vaikai,

Kad rami ir taiki būt padangė.

Tyliai mirga žvaigždelės skliaute.

Per pusnynus nušviečia takelį.

Jeigu tu pavargai būti čia –

Gal jau laikas tau leistis į kelią?

Nežinau, kad dar laukia rytoj.

Ar kilimas, ar krytis – neaišku.

Širdyje viešpatauja tyla.

Jai rašau šį nebylųjį laišką.

Tokią naktį suskambę varpai

Nejučiom žemės sudrumsčia tylą.

Kiek pažvelgsi – visur, kur matai

Iš po sniego svajonės pakyla.

Ir tikiu, šie metai atneš

Tau daug džiaugsmo ir kelio paguodos,

Kad viltis kaip žvaigždė neužges

Ir sušildys širdies tamsą juodą.