1998-05-22

Neseniai pamačiau tavo veidą,

Šaltas baube – belaike mirtie.

Nieko sau aš ilgšio neatleidau

Ir už viską mokėsiu vis tiek.

Kas minutę – vis kraujo po lašą,

Kas sekundę – dorybę aukok

Ir vis kraukis sau nuodėmių naštą,

Kol neliks kuo mokėt iš doros.

Tu tikėjai, kad mirsi švarus,

Kad išeisi kilnus kaip atėjęs...

Tik vilty mūs pasaulis gražus

Skausmo, nuodėmės, kraujo sėjėjas.

Tu išeisi, kai jėgos išseks

Ir išdžius pažinimo vanduo.

Naštą savo klaidos ir kaltės

Neturėsi dalintis su kuo.