1997-09-18

Pavargau... Nepajėgsiu jau gervių

Nulydėt dangumi iš namų.

Be rudens ir negirdimo tango

Pasilikti viena negaliu.

Pavargau kaip po žygio, atakos

Ir jau nieko nėra nebrangaus.

Žiūri medžiai, nuo saulės apakę,

Klauso temstančio priešo – dangaus.

Nelydėk akimis... Nesugrįšiu...

Tu lieki... Aš lieku širdimi.

Supsis saulė – tau laiškus rašysiu.

Pakalbėk su manim mintimis...