Tiktai esu (2005-11-26)

Ištiesiu ranką – saulės rutulys

Ant jos nutūps lyg vaikiškas žaisliukas

Jį sviesiu tiesiai Dievui į duris...

Atšoks nuo jų kaip minkštas kamuoliukas...

Įstrigs kažkur gerklėj bjauriu keiksmu

Neištartu, gal tyliai išdejuotu...

„Dar vis veži? Ir vežk.“ Vežu, vežu

Darbų vežimą... Pigiai parsiduodu:

Už kūno alkį pardaviau dienas...

O sielos troškuliui – naktis aukoju...

Ir pareiga kabinas prie manęs,

O sąžinė – sapnuos net neatstoja...

Bet šiandien spjaunu ant visų tiesų,

Visų vertybių, amžiais sumeluotų...

Ir nieko nedarau... Tiktai esu...

Kažkas, dar iki galo neparduoto.