Rasakila (1991-05-25)

Kodėl tu man tokia graži,

Rasos karoliais pasipuošus,

Lyg ryto varpo gaudesy

Pavasarinę puotą ruošus?

Kodėl tavi žiedai žalsvi

Lyg žvaigždės nuo dangaus nusklendę

Žalių žolynų šlamesy

Vien tiktai kuklią vietą randa?

Tu primeni žvaigždėtą naktį

Ir vasaros rasotą tylą.

Lyg miškui pasakų suošus

Jausmai į tyrą erdvę kyla.

Gražesnė tu man daržely

Bijūnas, rožė ar jazminas,

Karštesnė tu man nei liepsnelė,

Švelnesnė nei širdžių plakimas.

Juk tu pamėgai gaivią tylą

Kai ryto rasos žiba skaisčiai,

Kai mano siela aukštyn kyla,

Kai jo0s nevaržo jokie raiščiai.

Tu man – žvaigždėtas trupinėlis

Dangaus, nužengęs nuo aukštybių,

Raselė tavo  -mano meilė,

Širdies manos jausmų gilybė.

Žydėk, kukli žvaigždžių gėlele,

Mylėk raselę gaivią, tyrą,

Primink man pasakas pasaulio,

Nakties dangaus beribę tylą.