Purvas (2005-11-27 )
Jei kalbėsi vien apie gerumą,
Apie tai, kokia plati širdis,
Netikėsiu... Niekada nebūna
Be purvyno aukso žvilgesys...
Jei kalbėsi vien tik apie protą
Aš girdėsiu tik mintis kvailas...
Ne visad protingumu kuprotas
Geba spręsti jausmo problemas...
Apie grožį vien jei tik kalbėsi,
Gal tikėsi pats juo... Gal ir ne...
Barkit, šaudykit už tai mane...
Kiekvienam grynuolio spindesy
Žemės purvo nemažai įdėta...
Kas bebūtum, ar buvai, esi –
Viskas žemo kūno palytėta.
Ir yra tik taip, kaip ir yra:
Mes iš molio statom aukso pilį,
Gal kaskart pranokstame save,
Bet švariausi esame kai tylim...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą