1997-07-02

Tu vis kitas... Kas dieną, kas valandą,

Po akimirkos tu – nebe tu.

Toks kitimas gyvybei privalomas,

Taip keliaujam per laiką ratu.

Paskubėk apkabint šitą žemę,

Kol gegužio žiedai dar balti,

Kol rugsėjo klevai nenusenę,

Kol mes esam tokie – ne kiti.

Paskubėkim ištart žemei „Myliu“,

Prie berželio lankstaus prisiglaust...

O paskui, atsisveikinus tyliai

Nieko nieko daugiau nebeklaust...