1993-05-13

Žmogau, žmogau...

Jeigu tu turėtum sparnus, tai būtum panašus į paukštį,

Nes tavo svajonės skraido be galo aukštai...

Jei turėtum pelekus, būtum panašus į žuvį,

Nes be meilės kaip be vandens tu užtrokšti...

Galėtum būti panašus į slieką,

Nes dažnai gyveni tamsoje, nors visai šalia yra šviesos karalystė...

Jei turėtum spindulius, tai būtum panašus į saulę,

Nes sugebi sušildyti tai, ką myli...

Jeigu turėtum šaknis, būtum panašus į medį,

Nes gimtinės meilė tave stipriai laiko...

Galėtum būti panašus į žvaigždę,

Nes kartais tu esi taip toli nuo savęs ir toks vienišas...

Bet tu turi mylinčią širdį, į kurią telpa viskas:

Ir paukščio erdvė, ir jūros platybės, ir žemės gelmės...